Lietuviškus filmus nagrinėja nuo priklausomybių besigydantys asmenys

El. paštas Spausdinti

Po Lietuvą keliaujanti socialinė kino programa „Svečiuose-kinas“ kviečia atverti duris Lietuvos kino autoriams ir kino profesionalams. Spalio 27 d. Kauno rajone įsikūrusios priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės „Sugrįžimas“ gyventojai kartu su kino kritiku Gediminu Jankausku žiūrėjo ir aptarė naujausią režisieriaus Audriaus Stonio filmą.

 

„Visi A. Stonio filmai turi vieną bendrą vardiklį. Tai – vidinė žmogaus šviesa“, – bendruomenės nariams pasakojo kino kritikas ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Gediminas Jankauskas. Naujausiame režisieriaus filme šią šviesą skleidžia ledynams atsidavusi lietuvių mokslininkė Aušra Revutaitė.

 

G. Jankauskas apžvelgė A. Stonio kūrybą ir atskleidė kino kritiko specialybės niuansus. Susirinkusius ragino pasidalinti nuomone, diskutuoti ir klausti. Filmas „Moteris ir ledynas“ sukėlė diskusijas apie laisvę ir vienatvę. Kai kuriems bendruomenės nariams pasirodė, kad atsiskyrėliškas filme vaizduojamos mokslininkės gyvenimas – tarsi kalėjimas. Kitiems dokumentinis filmas sukėlė nostalgiją – priminė atostogas kalnuose su šeima.

 

„Šiais metais esame numatę dar keletą išvykų. Pilnų namų bendruomenėje rodysime A. Blaževičiaus debiutinį filmą „Šventasis“ (2016), bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Šv. Jono vaikai“ su grimuotojo specialybe vaikus supažindins profesionali grimo dailininkė Eglė Mikalauskaitė, vyks praktinės dirbtuvės. Užsieniečių registracijos centre Pabradėje rodysime nebylų filmą „Koledžas“ (1927), – apie šiais metais suplanuotas išvykas pasakojo programos sumanytoja ir kuratorė V. Kazlauskaitė.

 

Kitos dvi šiųmetės veiklos vyko priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje Kėdainių rajone, Kalnaberžės kaime, ir Ignalinos rajone esančiame priklausomybių reabilitacijos centre „Meikštų dvaras“. Pirmajai bendruomenei dailininkas ir grafikas Vidas Drėgva parodė savo kurtus kino plakatus, pasakojo apie kino dailininko specialybę ir kartu su susirinkusiais pagal filmo aprašymą kūrė plakatus Tomo Donėlos filmui „Atsisveikinimas (laimingo žmogaus istorija)“ (2010). Vėliau buvo parodytas pats filmas bei kitas T. Donėlos kūrinys – „Berniukas ir jūra“ (2005). Tuo metu Ignalinoje projekto dalyviai žiūrėjo Jokūbo Viliaus Tūro dokumentinį filmą „Sapnuoju, kad einu“ (2012), o po peržiūros kartu su režisieriumi leidosi į trumpą žygį.